Trash-Humanism (2024) by Tureto Sindromas
Punk / Rocksteady | Fav track: Filosofinis Smauklys | Biggest bop: Rinkis būti idiotu | Best lyrics: Filosofinis Smauklys & Seku, Regiu, Girdžiu, Jaučiu
Šitas albumas man suteikė jėgų ištempti antrą liepos pusę. Tarsi būtų parašytas kaip tik man. Ačiū Aistei, Deividui, Erikui ir Stasiui bei sveikinu su 10-mečiu <3
"Finding beloved cat poisoned by a neighbor was the first small kid's lesson on the subject of trash-humanism"
"Trash-Humanism" man skamba kaip beveik tobulas Tureto Sindromo klasikos ir naujovių derinys. Pastarųjų leidimų teminė duoklė -- daina apie sau koją kišančią depresiją, daina apie fizinį sirgimą, daina su evoliucijos motyvu ir daina apie paauglišką šėlsmą -- nuo pat albumo pavadinimo, pirmo gabalo ir pirmųjų žodžių vainikuojami temine gija, besitęsiančia dar nuo grupės susikūrimo -- nusivylimu pasauliu ir žmonija, pateiktu per individualistinę prizmę. Greta to randasi vis daugiau dainų apie konrečias pasaulio problemas ir sprendimus jiems. Tureto Sindromas politiškėja! Apgiedamas dirbtinis intelektas, stagnuojantis Seimas, mirusi karalienė ir triskart išsirėkiama prieš neveiksnumą: vienąkart apie akademinį pezėjimą, antrą apie doomscrollinimą, trečią apie savo pareigą keisti pasaulį. Pastaroji potemė man įdomiausia, ir, mano nuomone, stipriausia albume.
"Patogu būt pacifistu / Kai ne tavo namą griauna / Gera protą pist iš aukšto / Kai ne tave prievartauja"
Daina "Filosofinis Smauklys" man labai artima per kasdienes patirtis. Kaip kažkas rašė snukiaknygės komentare, daina turėtų būt VU (tbh kiekvieno univero) filosofyno himnas. Mane sykiu apžavėjo dainos unikalumas Tureto Sindromo repertuare -- taip konkrečiai ir tikslingai pagiežingą dainą iš jų girdžiu pirmą kartą. Artimiausia, kas iki šiol buvo, tai "O Aš Ir Toliau Sau Girtas Vaitoju", tačiau ji parašyta pirmu asmeniu, kalba apie parsidavusias nuomones be konkrečių jų paveikiamų žmonių. Žodžiu, aš gyvenimo guru ir mano gyvenimas dešra. Tuo tarpu "Filosofinis Smauklys" yra pikta, žeminanti tiesioginė ataka prieš konkrečią žmonių grupę ir jų susireikšminimą. Su jais net nebandoma tapatintis, viskas trečiu ir antru asmeniu, su keiksmais ir įžeidimais. Daina taip pat turi vieną mano mėgstamiausių albumo eilučių: "Praktikos ragaut neteko, / Tik teoriškai gyveno". Visų pirma, nuostabus žodžių žaismas, dešimtukas su pliusu. Antra, čia randasi pasyvumo tema, kurią toliau išgvildena antroji ir trečioji dainos.
"O galėčiau nepasiduot apatijai ir / Ištiest ranką pasauliui po vandeniu"
Iš pirmo žvilgsio "Seku, Regiu, Girdžiu, Jaučiu" ir "Egzistentas" įtelpa į Tureto Sindromo firminę depresijos ir saviniekinimo kategoriją, tačiau jos apima daug daugiau nei tai. Vietoj įprastos autoironijos apie savo bailumą kaip kad "Nevykėlių Kartoj" ar šiaip reikmę pakeisti mąstymą kaip "Man Pyzda", gavom du gabalus apie,,,, praktiką? Apie tai, kad kiekviena apatijos apraiška tiesiogiai palaiko neteisybę, kad kvaršintis nelaimėmis iš tikro xujnia, ir kad neviltį varantys mechnanizmai gali būt naudojami pokyčiams siekti. Alio, laba diena? Tureto sindromo dainos pradeda įvardyt įrankius, reikalingus susidoroti su savo apatija ir ištaisyt šitą mėsmalę? Negaliu net apsakyt, ant kiek man smagu tai girdėt. Ir kaip mane knisa, kad po "Rezistento" LITERALIAI SEKA "PRIEŠ SAVE" DIEVE TU MANO!!!!!!! Tai ar suvokimo durys, ar į veidą spjūvis? O, kad tik jie būtų sukeitę šitus vietomis, tada būtų tobulybė.
"Even if you're a devil / For a broken child you're a hope (hope, hope, hope)"
Albumo dainas girdėjau prieš jas įrašant ir išleidžiant, kai pavasarį jie jas atliko Kauno "Lemmy'je". Tuo metu nėjo labai suprast žodžių -- pusę dėmėsio susigrobė mosh'o metu išlaužta lempa. Tačiau, pripažinsiu, išsigandau, kai išgirdau anglų kalbą. Didžiulė dalis Tureto Sindromo man sukeliamo katarsio ateina būtent iš to, jog dainos lietuviškos, jog net ir turėdami šlykšalų reputaciją jie maišo akademinius/literatūrinius keiksmažodžius su kasdieniais -- kurgi kitur išgirsi "butaforinis" ir "nachui" vienam tekste, juolab muzikoj? Nėra daug lietuviškai ir kokybiškai kuriančių žmonių, dar mažiau tu, kurie kūrybą įrašo, o gerieji dažnai dingsta arba persimeta į anglų, nes lietuviškai niekas neklauso. Pasidarė baisu, kad Tureto Sindromas nusuks pastraja linkme.
Tačiau mano baimės nepasiteisino; Dainos daužo abiem kalbom, angliškos turi bombinių citatų, o lietuviškos nuostabią ir grupei šviežią analizę. Ir iš tikro labai miela ir šarminga girdėt lietuviškai laužytą milenialsų anglų kalbą. Kaip ir priklauso Tureto Sindromui, išmoko mane ne tik žargono, kurio paauglystėje nesužinojau dėl socialinės izoliacijos, bet ir primena apie liaudies kalbos įvairovę.
Varykit taip ir toliau. Per jūsų gimtadienio koncą manęs kelissyk vos neiškirto jogos kamuolys, kurį kažkodėl turi XI20 ir kuris kažkieno buvo įmestas į publiką kaip daužomas balionas. Neturiu pakankamai jėgos būti tikrame mosh'e, šita patirtis leido pasijausti jo dalimi.
Ai beje, naują merčą ir albumo viršelį sukūrė mielasis trans bendruomenės brolelis Sasha, ir beje beje viršelis įkvėptas 2021 Kauno Praido vizualų, tai va. Jėga.
This album singlehandedly got me through the latter half of July. It's like it was written for me specifically. Huge thanks to Aistė, Deividas, Erikas & Stasys, and happy 10 year anniversary <3
"Finding beloved cat poisoned by a neighbor was the first small kid's lesson on the subject of trash-humanism"
To me "Trash-Humanism" is a near-perfect combo of new shit & Tureto Sindromas' signature style. Existentialist dissapointment in the world, told through an individualist lens (a topic that follows the band from their first tracks), takes centre stage from the title of the album & its first lines. Alongside it are what I like to call Tureto Sindromas' classics -- a song about self-destructive depression, a song about physical illness, a song referencing evolution & a song about teenage antics. But also we're starting to get more tracks about specific world problems and their solutions. Tureto Sindromas is getting overtly political! They sing about AI, about stagnant Seimas, about Lizzie being dead and there are 3 separate songs about nonaction: 1st about academia, 2nd about doomscrolling, 3rd about one's own duty to participate in change. The topic of nonaction interests me the most, and imo it's the strongest one in the album.
"Easy being a pacifist / When it's not your house getting demolished / Feels good talking from a high horse / When it's not you who's raped/coerced"
"Patogu būt pacifistu / Kai ne tavo namą griauna / Gera protą pist iš aukšto / Kai ne tave prievartauja"
The song "Filosofinis Smauklys" (eng. Philosophical Wanker) feels very familiar as someone in humanities. Someone on facebook said that it should be the anthem of the philosophy faculty of Vilnius University (any uni tbh). I was also taken aback by how unique the song is in their discography. It's the first time I've ever heard them deliver a song that's so full of pointed rage at a specific group of people. The closest they've gotten to it before was probably "O Aš Ir Toliau Sau Girtas Vaitoju", but that was an ironic 1st person POV of a lifestyle guru sellout and how their life sucks. Meanwhile, "Filosofinis Smauklys" is a direct attack on moralising academics and their pretentiousness. There is no trying to get in character, it's all in 2nd & 3rd person, and it's full of insults. The song also has one of my favourite lines from the album -- "Never got a taste of practice / Only ever lived in theory". First of all, a delicious pun, 10/10. Second of all, the theme of being passive appears here!
"Instead I could resist the apathy and / Give my hand to the world underwater"
"O galėčiau nepasiduot apatijai ir / Ištiest ranką pasauliui po vandeniu"
At first you'd think that "Seku, Regiu, Girdžiu, Jaučiu" (eng. I Follow, See, Hear, Feel) & "Egzistentas" (eng. Existenter as in dissenter) are more entries into the band's list of depression songs, but they cover so much more! In place of usual self-deprecating irony like in "Nevykėlių Karta" (eng. Generation of Losers) or changing negative thought patterns for your own good like in "Man Pyzda (eng. I'm Fucked) we get songs about,,, praxis??? About how apathy upholds injustice, how getting high on observing tragedy elsewhere is bad, actually, and that the mechanisms that show you them could and should be used to help instead. Uhm, hello? Tureto Sindromas is starting to do calls to action? I can't put to words how happy this made me. And how enraged I was to discover that the NEXT SONG after "Egzistentas" is a depression one, LIKE COME ON. Only if they had changed them around, oh my GOD.
"Even if you're a devil / For a broken child you're a hope (hope, hope, hope)"
I first heard the album before they had recorded it, last spring they played most of the songs at "Lemmy" in Kaunas. I couldn't make out most of the lyrics, and half of my attention was directed at the lamp torn out during the mosh. But I must admit, hearing that some of the tracks were going to be in English worried me. A huge part of why I find Tureto Sindromas so cathartic is that they write their songs in Lithuanian, and that they combine big scary words with the most crass shit you can think of. Where else will you find "butaforinis" and "nachui" in one text, yet alone in a song? There aren't many creators out there making stuff in Lithuanian that's good, and the good ones often disappear fast or pivot to English because no one listens to them in Lithuanian. I got scared that Tureto Sindromas would choose the latter.
But I was wrong! The tracks slap in both languages, the English ones have quotes that go HARD and the Lithuanian ones have awesome analysis. It's actually really sweet to hear the slightly broken Lithuanian millenial accent too. The band normally introduces me to slang I missed out on learning due to social isolation in my teenage years, now they're reminding me of age-dependent linguistic diversity.
Please continue doing what you're doing. During your anniversary concert I was nearly taken out several times by the yoga ball that was thrown into the pit and that exists at the venue for some reason. I don't yet have what it takes to mosh, experiencing danger anyway made me feel included.
Oh also the album cover and new merch art is done by a dear trans brother Sasha and also also it's a reference to the visuals of Kaunas Pride 2021. So. Wahoo!